Apsivijusi virkštelė – puikus atpirkimo ožys

(vertimas iš http://midwifethinking.com/2010/07/29/nuchal-cords/)

Šis straipsnis yra pagrįstas literatūros apžvalga, kurią atliko Rachel Reed – nepriklausoma Australijos akušerė, konsultantė ir kandidatė į mokslų daktarus. Norintys sužinoti daugiau ar peržiūrėti informacijos šaltinius gali parsisiųsti visą mokslinį straipsnį čia  ir visą pilną literatūros apžvalgą čia.

Kaip ir kodėl kūdikiams aplink kaklą apsiveja virkštelė

Apsivijusios virkštelės yra labai dažnai gimdyme pasitaikantis reiškinys. Maždaug trečdalis visų naujagimių gimsta su apsivijusia virkštele. Ir visiems jiems to padariniai būna skirtingi. Įdomu tai, kad dažniau virkštelės apsiveja vyriškos lyties naujagimiams - gal dėl to, kad jų virkštelės dažniau būva ilgesnės. Taip pat apsivijusi virkštelė labiau būdinga užsitęsusiems nėštumams – turbūt dėl to, kad mažylis turi daugiau laiko ir galimybių „įsisukti“ į virkštelę. Net jeigu nėštumo metu virkštelė nebuvo apsivijusi, taip gali nutikti gimdymo metu. Kūdikis leisdamasis dubeniu sukasi ir sukdamasis gali apsivynioti virkštelę aplink kaklą. (...)

Universalus atpirkimo ožys



Apsivijusios virkštelės yra tapusios tobulu atpirkimo ožiu, nes jų priežastis yra motina arba kūdikis, o ne medicinos sistema ar gimdančiąją prižiūrintys medikai. Dėl to apsivijusių virkštelių baimė yra giliai įsišaknijusi mūsų mąstyme. Kai tik skaitau istoriją apie nenumatytą savaiminį gimdymą ne ligoninėje, ten būtinai būna paminėta apsivijusi virkštelė. Ir dažniausiai būna rašoma apie tai, kaip pasisekė naujagimiui, kad išvengė apsivijusios virkštelės pavojų, nors buvo toli nuo specialistų, kurie gali išgelbėti tokios sudėtingos komplikacijos atveju. Be to, ne kartą esu girdėjusi gimdymo istorijas, kur dėl iškilusių komplikacijų be pagrindo buvo apkaltinta apsivijusi virkštelė.
Prieš paneigdama keletą mitų norėčiau trumpai apžvelgti anatomiją ir fiziologiją. Virkštelė
yra sukurta taip, kad apsivijusi kaklą nekeltų problemų. Ji yra padengta drebutiniu audiniu ir
susisukusi spirale. Tai apsaugo tris kraujagysles nuo tempimo ir spaudimo, kurie gali prasidėti
dėl kūdikio judrumo. Ji taip pat yra pakankamai ilga (vidutiniškai apie 55 cm), tad gali lengvai
apsivyti apie kaklą ir dar pakankamai ilgio lieka.

Nėštumas

Nėra tyrimų, patvirtinančių hipotezę, kad apsivijusios virkštelės gali būti kūdikių mirties nėštumo
metu priežastis. Deja, kai kurie kūdikiai neišgyvena ir žūsta dar įsčiose. Ir dažnai mes negalime
paaiškinti tokių mirčių priežasties (...). Jei negyvi vaikučiai gimsta – dažnai pastebima, kad jiems
aplink kaklą yra apsivijusi virkštelė (kaip ir trečdaliui sveikų kūdikių). Suprantamas noras rasti
kaltininkus dažnai mus skatina besti pirštu į tai, kas atrodo akivaizdu, tačiau aš nemanau, jog tai
yra prasminga ilgalaikėje perspektyvoje. Tėvai nusipelnė sąžiningų atsakymų į klausimą apie jų
netektį, net jeigu atsakymas yra „mes nežinome kodėl...“

Gimdymas (sąrėmiai)

Gimdymo metu aplink kaklą apsivijusi virkštelė nesukelia jokių problemų. Kūdikis
nėra „laikomas“ virkštelės, nes visas „paketas“ – gimdos dugnas, placenta ir virkštelė leidžiasi
kartu. Gimda susitraukinėja stumdama kūdikį žemyn kartu su placenta ir virkštele. Ir tik vaikelio
galvai nusileidus į makštį tie keli papildomi centimetrai pasidaro labai svarbūs (žr. žemiau
apie stangas). Kartais, kai padaromas cezario pjūvis dėl vaisiui iškilusio pavojaus arba dėl
neprogresuojančio gimdymo, dažnai virkštelė yra nurodoma kaip viso to priežastis. „Aha, štai,
žiūrėkite – jūsų vaikas gimė silpnas, nes virkštelė buvo apsivijusi kaklą“ arba „virkštelė neleido
kūdikiui nusileisti žemyn“. Dažniausiai virkštelė neturi nieko bendra su neprogresuojančiu
gimdymu, neefektyviais sąrėmiais ar pavojumi kūdikiui. Greičiau kitos intervencijos gimdymo
metu sąlygoja tokią scenarijaus baigtį (pvz., tai gali būti skatinimas oksitocinu arba tiesiog
medikų nekantrumas).

Gimdymas (stangos)

Virkštelė išlieka apsivijusi kūdikio kaklą jo galvytei stumiantis pro gimdos kaklelį ir makštimi.
Dažniausiai šio proceso metu virkštelė išlieka laisva ir turi pakankamai ilgio atsargoje. Laisvai
apsivijusi virkštelė nesukelia jokių problemų. Kraujas ir toliau sėkmingai teka kraujagyslėmis,
kaip jis tai darė nėštumo metu ir per sąrėmius.

Kartais virkštelė įsitempia ir pradeda veržti užgimstant kūdikio galvytei. Arba ji turi per mažai
rezervo, arba įstringa tarp dubens ir kūdikio kūnelio. Taip gali nutikti, jei virkštelė trumpesnė
nei įprasta, arba kai ji yra apsivijusi kūdikio kaklą keletą kartų. Nepaisant to, kūdikis nėra
smaugiamas, nes tuo metu jis dar nekvėpuoja oru. Deguonį jis gauna per virkštelę, o ne per
kvėpavimo takus. Kol virkštelė yra įtempta ir prispausta, perduodamas kraujo ir deguonies
kiekis yra mažesnis, bet vis dar perduodamas. Ši situacija gali sukelti trumpalaikę hipoksiją
(sumažėjusį deguonies tiekimą), kuri pradingsta, kai vaikeliui gimus virkštelė atsilaisvina
ir atsistato įprastinis kraujo ir deguonies tiekimas per ją. Tokie vaikučiai gali gimti šiek tiek
silpnesni, bet netrukus atsigauna – jeigu virkštelė yra nepaliesta. Deja, šiuo metu įprastas
tokiose situacijose (žr. žemiau) elgesys dažnai sukelia problemų. Dėl tokio elgesio kilus
poreikiui gaivinti naujagimį visa kaltė suverčiama apsivijusiai virkštelei, o ne veiksmams, kuriuos
atliko gimdymą priimantys medikai.

Rizikos, susijusios su apsivijusios virkštelės užspaudimu ir nukirpimu

Jei virkštelė dirbtinai užspaudžiama, kraujo srautas tarp placentos ir kūdikio sustabdomas, taip
sumažėja kūdikio kraujo kiekis ir susilpnėja deguonies tiekimas. Tai ne tik sukelia poreikį gaivinti
gimusį naujagimį, bet ir gali apsunkinti patį gaivinimo procesą. Bet koks uždelsimas gimdymo
metu (pvz., pečių užstrigimas – distocija) vis labiau didina hipoksijos riziką. Tokiu atveju iki
gimstant kūdikis neturi JOKIO kraujo ir deguonies tiekimo (vietoj to, kad turėtų ribotą tiekimą dėl
įtemptos virkštelės). Yra netgi patenkintų ieškinių dėl gydytojų akušerių aplaidumo Jungtinėse
Valstijose, mat jie nukirpo virkštelę prieš peties distociją.

Viena studija (Sadan et al. 2007) parodė, kad nei apsivijusios virkštelės nukirpimas, nei jos
palikimas neturėjo neigiamų padarinių naujagimiams. Tačiau nebuvo tirta užspaustų virkštelių ir
visais tirtais atvejais virkštelės buvo nukirptos po pirmojo petuko užgimimo.

Taigi, blogiausia, ką galima padaryti kūdikiui su glaudžiai apsivijusia virkštele–- tai ją užspausti ir
nukirpti.

Rizikos, susijusios su virkštelės traukimu ir atvyniojimu

Daug dažnesnė praktika yra traukti ir nuvynioti aplink kaklą apsivijusią laisvą virkštelę. Didžioji
dalis medikų tai daro, ir aš buvau to mokyta. Vis dėlto tampant virkštelę susiaurėja arterijos ir
sumažėja kraujo tėkmė. Virkštelės atlaisvinimas dažnai yra susijęs su traukimu, kuris sukelia
plyšimų riziką, o to padarinys gali būtų kraujavimas (iš kūdikio). Dar studijuodama akušeriją
aš nutraukiau virkštelę bandydama ją atlaisvinti ir pernerti kūdikiui per galvą. Visa laimė, kad
mano mentorius staigiai užspaudė virkštelės galus. Deja, iki jam tai padarant man į akis pradėjo
purkšti virkštelės kraujas. Ir tik vėliau aš sužinojau, kad kūdikiai gali sėkmingai gimti ir su
apsivijusia virkštele. Jie arba gimdami pralenda pro ją, arba tiesiog gimsta su apsivijusia.

Virkštelės tikrinimas

Taigi, jei nesiruošiama kirpti apsivijusios virkštelės ir nėra reikalo jos tempti ir atvynioti, tai kam
tada išvis tikrinti, ar ji yra apsivijusi? Pats tikrinimas trukdo fiziologiniam gimdymo procesui. Tai
taip pat sustiprina įsitikinimą, kad tai yra gimdymo komplikacija, kelianti grėsmę kūdikiui – o
ne tiesiog įprasta situacija. Liepti moteriai nustoti stumti ir sukišti pirštus jai į makštį yra ne tik
gąsdinantis, bet ir skausmingas veiksmas. Australijoje tai turi būti daroma su gimdyvės sutikimu
– ar daug medikų prieš tokią procedūrą gauna sutikimą ?

Pasiūlymai

  • Informuoti tėvus prieš gimdymą, kad yra tikimybė, jog jų kūdikis gims su apsivijusia virkštele ir kad tai yra normalu.
  • Gimdymo metu NEDARYTI NIEKO,
  • Jeigu užgimus galvytei virkštelė neleidžia vaikui nusileisti žemiau – naudoti salto techniką (žr. žemiau).
  • Kai kūdikis gimsta – nuvynioti virkštelę. Tai gali padaryti ir mama ar kt. šeimos nariai..
  • Jeigu vaikelis yra silpnas, paskatinti tėvus kalbinti mažylį, kol placentos cirkuliacija atsistatys ir kūdikio kraujo bei tiekiamo deguonies kiekiai normalizuosis (jokiu būdu nekirpti virkštelės tam, kad kūdikis būtų išneštas gaivinti).

Salto manevras

Man yra tekę jį pritaikyti tik du kartus iš šimtų priimtų gimdymų.


Gimdymo istorijos (anglų kalba):
Motinų patirtys, kai gimdymo metu buvo nukirptos virkštelės ir kokius
tai turėjo padarinius:

Motinų istorijos, kai apsivijusi virkštelė nebuvo paliesta:

Daugiau informacijos ir nuorodų galite rasti Rachel Reed tinklaraštyje: http://midwifethinking.com/

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą