Žmogaus teisių pažeidimai ir smurtas akušerijoje

Įspėjimas

Noriu įspėti visas nėščiąsias, ypač pirmakartes, dėl šio įrašo turinio. Taip pat noriu įspėti moteris, kurios yra patyrusios traumuojantį gimdymą ir stengiasi išmokti jį priimti arba pamiršti. Šiame įraše bus gausu medžiagos, galinčios išgąsdinti besilaukiančias  ir/arba sukelti skaudžius prisiminimus jau gimdžiusioms. Tekste bus daug nuorodų į ekstremaliai pavaizduotas procedūras, aprašomi įvykiai nebus malonūs skaityti. Atsargiai atidarinėkite nuorodas. Jei pajusite, kad čia pateiktos informacijos skaitymas jums sukelia skausmingus prisiminimus arba nerimą dėl būsimo gimdymo – sustokite. Mano tikslas nėra gąsdinti ar priminti žeidžiančius įvykius. Tačiau egzistuoja problemos, apie kurias privalu kalbėti – idant ateityje jų būtų mažiau, nei yra dabar.
Traumuojantį gimdymą patyrusios moterys dažnai iš aplinkinių girdi tokius paguodos žodžius: „Svarbiausia, kad kūdikiui viskas gerai.“ O dėl tuštumos ar skausmo jų viduje kaltinami hormonų svyravimai ir pogimdyvinė depresija. Be abejonės, kūdikis yra svarbus. Ir nors dažnai mamai jos vaiko gerovė yra svarbiau nei jos pačios, – gimdymo metu, manau, tiek gimdyvė, tiek būsimas naujagimis yra vienodai svarbūs.
Noriu pabrėžti, jog šiame įraše kalbėsiu ne apie kūdikį, ir ne apie tuos atvejus, kai skubios medicininės procedūros yra atliekamos gelbėjant gimdyvės arba naujagimio gyvybę. Gimdymo smurto temą nagrinėjantys specialistai pastebi, kad visi žemiau paminėti veiksmai, kai jie atliekami gelbėjant gyvybes, gimdžiusių moterų dažniausiai nebūna interpretuojami kaip nepagarbūs ar žeidžiantys. Deja, būna atvejų, kai moters orumą bei jos teisę į savo kūną pažeidžiantys veiksmai yra atliekami be medicininės būtinybės. Tai ir bus šio straipsnio tema. Todėl apie kūdikį nekalbėsiu. Kalbėsiu apie mamą, apie moterį, kuri gimdo ir yra pažeidžiama. Ir apie tai, kokie pažeidimai vyksta akušerijoje.
Kadangi tokių reiškinių terminologija Lietuvoje nėra apibrėžta, naudosiu Barbaros E. Herreros (LM, CPM) pasiūlytus terminus. Ši JAV dirbanti licencijuota ir sertifikuota profesionali akušerė yra parašiusi išsamų straipsnį apie gimdymo pažeidimus. Toliau pateikiu ištraukas iš šio straipsnio, aiškiai ir suprantamai paaiškinančias autorės siūlomą gimdymo pažeidimų klasifikavimą.

Piktnaudžiavimas gimdymu, šiurkštus elgesys su gimdančiąja (Birth Abuse)

Šis terminas apima visus piktnaudžiavimo aspektus, kuriuos moteris gali patirti nėštumo, gimdymo ir pogimdyviniu laikotarpiu. Toliau pagal pažeidimų sunkumą jie skirtomi taip:

Gimdymo pažeidimai (Birth Violation)

Gimdymui mes ruošiamės kupinos vilties ir lūkesčių. Mes viliamės, kad galėsime saugiai ir ramiai pagimdyti ir pačios pasirūpinti savo kūdikiu. Be to, tikimės, kad su mumis bus elgiamasi pagarbiai, ir mes kaip žmonės turėsime galimybę išsaugoti savo orumą. Kai tai neįvyksta, mūsų pasitikėjimas yra pažeidžiamas. Tokie pažeidimai apima, bet neapsiriboja šiais atvejais:

• gimdymo plano ignoravimas;
• reikalavimo liautis darius kažką, kas gimdyvei nepriimtina, ignoravimas;
• užklausų ir prašymų ignoravimas;
• bet koks lietimasis negavus tam leidimo;

taip pat ir visi toliau pateikiami apibrėžimai.

Nežmoniškas elgesys su gimdyve, gimdymo nužmoginimas (Dehumanization)

Daug yra rašyta apie gimdančių moterų nužmoginimą ir mechanizavimą. Apie tai parašytos knygos ir atlikti tyrimai. Tačiau svarbu peržiūrėti „normalius“ įvykius, kuriuos šiurkštaus elgesio su gimdančiąja kontekste galima priskirti nežmoniškiems. Svarbu pastebėti, kad moterys į šiuos įvykius reaguoja skirtingai, priklausomai nuo praeityje patirtų fizinių ir emocinių išgyvenimų. Iš asmeninės pusės gimdanti moteris gali patirti dehumanizaciją ir kaip gimdymo smurtą.

• Reikalavimas, kad moteris dėvėtų ligoninės gimdymo marškinius, kai ji išreiškia norą dėvėti savo drabužius;
• reikalavimas, kad moteris dėvėtų gimdymo marškinius atvira nugara, neduodant jai nieko papildomai prisidengti, kai moteris to nenori daryti iš drovumo;
• ėjimas į gimdyvės palatą nesibeldžiant;
• ėjimas į gimdyvės palatą neprisistačius;
• papildomi stebėtojai gimdyvei nesutinkant;
• nepažįstamų/neprisistačiusių asmenų lietimasis prie gimdyvės;
• nepažįstamų/neprisistačiusių asmenų lietimasis prie kūdikio;
• delsimas gimdyvei ar jau pagimdžiusiai moteriai pateikti informaciją apie jos kūdikio būklę;
• sveiko kūdikio nedavimas gimdyvei, kai ji to prašo;
• kreipimasis į gimdyvę ne vardu/pavarde, o vadinant ją „mamyte“ ir panašiai.

Gimdymo smurtas (Birth Violence)

Pereinant prie gimdymo smurto pažeidimai tampa labiau fiziniai. Ir nors ne visuomet moteris sužeidžiama fiziškai, bet pažeidimai neabejotinai yra smurtinio pobūdžio.

• Moterų bauginimas nėšumo ar gimdymo metu (pvz., aiškinant, kad nėščioji nebaigusi ilgų medicinos mokslų, todėl neišmano, apie ką eina kalba, arba klasikinė bauginimo taktika – negyvo kūdikio korta). Daugybę bauginimo taktikos pavyzdžių galima rasti tinklaraštyje My Ob Said What?!?
• Priverstinai pastatyti moteriai kateterį, kai ji aiškiai išsako prieštaravimą;
• neleisti moteriai gerti ir valgyti vykstant sąrėmiams;
• duoti moteriai raminamųjų, nuskausminamųjų, skatinamųjų, magnio sulfato ar kitokių vaistų negavus prieš tai informuoto paciento sutikimo;
• fiziškai apriboti moters galimybes gimdymo metu keisti kūno padėtį;
• fiziškai pakeisti moters kūno padėtį prieš jos valią (pvz., per stangas moteriai stovint ant keturių apversti ją ant nugaros);
• rėkti ant moters (žeminant ją dėl to, kad ji negali susidoroti su patiriamu skausmu ar reikalaujant tam tikro elgesio);
• neigti moters patirtį (pvz., „Tau dar net nepradėjo rimtai skaudėti“ arba „Palauk, tuoj prasidės tikri sąrėmiai“);
• smarkiai tempti tarpvietės audinius vadinant tai tarpvietės masažu ar prilaikymu (tarpvietės tampymas gali sukelti fizinę žalą moteriai, tuo tarpu tarpvietės masažas ir prilaikymas yra labai švelnios procedūros);
• moters apleidimas (pvz., moteriai gimdant gydytojas stovi kitame gimdyklos gale, taip bausdamas ją už tai, kad, pvz., ji bandė gimdyti namuose);
• agresyus virkštelės tempimas bandant išlupti placentą, kuri dar nėra atsidalijusi (tai ne tas pats, kas aktyvus placentinis laikotarpis, nes taip darant juntamas stiprus fizinis skausmas, ypač, jei moteris gimdo be epidūrinės nejautros. Toks elgesys gali suketi stiprų kraujavimą);
• smarkus ir skausmingas gimdos „masažas“ po placentos gimdymo (autorė pasakoja, kad studijuojant akušeriją jas mokino per pilvą sugniaužtu kumščiu paliesti ką tik pagimdžiusios moters stuburą. Nors jos pačios praktika rodo, kad dažniausiai pakanka trumpai ir švelniai apčiuopti gimdą, kad įsitikintum, jog ši susitraukusi. Jei ne – susitraukimui paskatinti pakanka švelnaus masažo);
• griebimas moteriai už krūtų ir jų kišimas naujagimiui į burną neperspėjus ir negavus motinos sutikimo.

Kalbant apie gimdymo smurtą svarbu paminėti, jog Venesuela 2007 metais patvirtino teisinį terminą akušerinis smurtas, kuris apibrėžtas taip:
„Medicininio personalo kišimasis į moterų kūnus ir jų reprodukcinius procesus nehumanišku elgesiu ir gydymu, piktnaudžiaujant vaistais ir natūralius procesus paverčiant patologiniais, kartu sukeliant autonomijos trūkumą ir apribojant galimybes priimti laisvus sprendimus, susijusius su jų kūnu ir seksualumu, o tai turi negatyvų poveikį tolimesniam moterų gyvenimui” (citata iš žurnalo International Journal of Gynecology and Obstetrics straipsnio Obstetric Violence: A new legal term introduced in Venezuela, 2010 m. gruodžio numeris)

Prievarta prieš gimdančią moterį (Birthrape)

Pats „stipriausias“ terminas. Jis apima atvejus, kai be moters sutikimo yra fiziškai įsiterpiama į jos lyties organus. Visi žemiau surašyti scenarijai apima atvejus, kai moterims tai yra daroma be perspėjimo, be pilnai informuoto sutikimo, moteriai persigalvojus dėl sutikimo ar net aktyviai prieštaraujant atliekamai procedūrai. Nusikaltėlis netgi gali suvaržyti moterį, panaudoti prieš ją fizinę jėgą ar paprašyti, kad suvaržyti gimdančią moterį jam padėtų kiti. Pavyzdžiui, jei moteris atsisako vaginalinės procedūros, o nusikaltėlis fiziškai praskėčia jos kojas, kad galėtų tęsti ką pradėjęs. Tai yra jėgos ir prievartos panaudojimas prieš gimdančią moterį.

• Vidinės ginekologinės apžiūros (ypač gimdos kaklelio apžiūros);
• vaisiaus tonų matavimo elektrodų įterpimas;
• gimdos slėgio matavimo kateterio įterpimas;
• kateterio į šlapimo pūslę įterpimas;
• vaisiaus vandenų nuleidimas;
• membranų atskyrimas;
• fizinis gimdos kaklelio praplėtimas;
• epiziotomija;
• manualinis placentos pašalinimas;
• gimdos tikrinimas, ar nėra plyšimų, ir rektalinės apžiūros (rektalinės apžiūros dabar jau retai kada atliekamos, bet anksčiau, tikintis sumažinti infekcijų kiekį, gimdos kaklelį buvo rekomenduojama įvertinti būtent taip. Praktika nepasitvirtino);
• cezario pjūvio operacija – yra moterų, kurioms cezario pjūviai buvo atlikti panaudojant jėgą, ir tai jos prilygina prievartavimui, nors tiesiogiai į lyties organus niekas nebuvo kišama);
• bimanualinis spaudimas – tai kita makšties atžvilgiu „invazinė“ procedūra, dažniausiai naudojama nekontroliuojamam pogimdyviniam kraujavimui sustabdyti. 

<..>

Tikslai ir intencijos

Diskusijos apie gimdymo pažeidimus apima ir nusikalstančiojo motyvaciją bei ketinimus. Nors, autorės nuomone, gimdymo pažeidimai, smurtas ir prievarta turėtų būti apibrėžiami aukos patyrimais. Nusikalstančiojo ketinimai nėra reikšmingi. Jeigu palyginsime gimdymo prievartą su įprastiniu moters išprievartavimu, tai lygiai kaip yra prievartautojų, kurie neturi ketinimų sužaloti savo auką, taip yra ir medikų, kurie neturi tikslo nuskriausti gimdančią moterį. Galbūt prievartautojas tenori išmokyti moterį ar mergaitę užsiimti seksu, ar tiesiog parodyti, koks jis nuostabus meilužis. Prievartavimu ne visada norima įbauginti ar sužeisti moterį (žvelgiant nusikaltėlio akimis). Išties nesvarbu, kokie yra prievartautojo ketinimai. Taip pat nesvarbu, ar daktaras, akušerė ar seselė norėjo išgąsdinti ar įbauginti moterį. Tai, kaip gimdanti moteris patiria medikų elgesį ar atliekamas procedūras – štai kas apibrėžia gimdymo pažeidimą.
Kitame straipsnyje apie gimdymo stacionaruose egzistuojančias medikų piktnaudžiavimo problemas, kurį radau JAV nacionalinio sveikatos instituto medicinos bibliotekoje, pažymima, kad smurtas ligoninėse dabar yra „traktuojamas panašiai, kaip praėjusio amžiaus viduryje buvo traktuojamas smurtas šeimoje ir prievarta prieš moterį. Smurtas ir prievarta egzistavo, tačiau jų nebuvo kaip įvardyti. Jeigu vyras ar sugyventinis žodžiais ar veiksmais užgauliodavo moterį, na, tai jis tiesiog tokio charakterio. Tikriausiai moteris kažkuo tokio elgesio nusipelnė, ir bet kuriuo atveju nieko čia nebuvo galima padaryti.
Reikėjo kelerių metų drąsių ir ryžtingų moterų darbo, kad visuomenėje būtų pasiektas dabartinis sąmoningumas ir supratimas, jog tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas prieš moterį yra nepateisinamas. Ir dar daugiau darbo reikėjo, kad būtų sukurti teisiniai precedentai, inicijuoti mokymai teisėjams, policininkams bei ligoninių personalui ir sukurtos paramos grupės bei įsteigti prieglobsčiai smurtą patiriančioms moterims. Tokio pobūdžio smurtas pasitaiko ir šiandien, tačiau jį bent jau atpažįsta teisėsaugos struktūros, visuomenė šiuo klausimu yra daug sąmoningesnė ir moterys, patyrusios smurtą, gali gauti įvairialypę pagalbą.
Autorė Susan Hodges prie žodinio smurtavimo gimdymo stacionaruose priskira tokius medicininio personalo veiksmus: „Grasinimai, barimasis, pajuokimas, gėdinimas, spaudimo darymas, šaukimas, žeminimas, melavimas, manipuliavimas, tyčiojimasis, ignoravimas ir nesiskaitymas – visi elgesio modeliai, kurie žemina paciento savigarbą ir stiprina smurtaujančiojo galios jausmą.“

Informuoto paciento sutikimas

Nors kiekvienas iš paminėtų elgesio atvejų yra žeminantis ir labai skaudu, kad dabartinėje medicinos sistemoje tokių atvejų vis dar pasitaiko, vieną iš jų norėčiau išskirti. Tai manipuliavimas informacija. Jį, mano nuomone, reikėtų nagrinėti atskirai, nes tai yra pažeidimas, prieš kurį šeimos, neturinčios medicininio išsilavinimo, yra beginklės. Ir nors mūsų šalies įstatymuose yra įrašytas draudimas teikti sveikatos priežiūros paslaugas be informuoto paciento sutikimo, neretai pasitaiko šio įstatymo pažeidimų:

• pateikiama tendencinga arba nepilna informacija apie paciento būklę ir procedūrų būtinumą;
• nenurodomos visos su procedūra susijusios rizikos;
• dėl gimdyvės organizme vykstančių virsmų intensyvumo moteris ne visada gali tinkamai išreikšti savo valią (o tai yra būtina sąlyga tam, kad paciento sutikimas teisiškai būtų laikomas tinkamu);
• procedūros netgi atliekamos be paciento žinios ar sutikimo (niekada nesu girdėjusi gimdymo istorijos, kur moters būtų atsiklausta prieš leidžiant oksitociną placentiniam laikotarpiui ar nurodomos tokio veiksmo rizikos).

O žmonės juk važiuoja gimdyti į ligoninę ne tam, kad abejotų gydytojų sprendimais. Ir po sunkių, gniuždančių gimdymų moterys jaučiasi dėkingos personalui už išgelbėtas gyvybes net ir tuo atveju, kai realaus pavojaus nebuvo arba traumuojančių procedūrų būtų buvę galima išvengti. Kiek moterų, patyrusių instrumentinį gimdymą, nesiryš antrą kartą pastoti vien dėl to, kad netektų antrą kartą patirti tokio gimdymo? Kelioms iš jų instrumentinio gimdymo nebūtų prireikę, jei prieš tai gimdymas joms nebūtų buvęs skatinamas? Kelioms iš skatintų moterų medikai iš anksto paaiškino, jog skatinimas gali sukelti vaisiaus hipoksiją (deguonies kūdikiui trūkumą) ir atsiradus šiai komplikacijai teks gelbėti kūdikį kerpant tarpvietę ir traukiant jį panaudojant reples, vakuminę pompą ar net atliekant skubią cezario operaciją? Man to nepaaiškino, o jums?
Svarbu žinoti, kad remiantis dabartiniu Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymu (7 straipsnis. Teisė susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose) kiekvienas mūsų gali susipažinti su visais savo medicininiais dokumentais ar net gauti jų kopijas. Jeigu turite abejonių, ar jūsų gimdymo metu visos atliktos procedūros buvo mediciniškai pagrįstos – paprašykite stacionaro, kuriame gimdėte, pateikti jums jūsų medicininių dokumentų kopijas. Perspėju, kad duomenys, kuriuos rasite savo gimdymo istorijoje, gali neatitikti to, ką girdėjote iš gimdymą prižiūrinčių medikų. Nepagrįstos intervencijos medicininiuose dokumentuose gali būti neužfiksuotos arba atvirkščiai, įrašyti veiksmai, kurie turėjo būti, bet nebuvo atliekami gimdymo metu ar laikotarpiu po gimdymo.
Apie tai, ką darysite, jeigu taip ir nutiks, rekomenduoju pagalvoti prieš užsiprašant dokumentų kopijų. What has been seen – can not be unseen (tai, kas pamatyta, nebegali būti nematoma), – sako interneto folkloras. O akušerė Barbara E. Herrera savo tinklaraštyje pasakoja apie moteris, kurių dėkingumą medikams už atliktus veiksmus kardinaliai pakeitė pažintis su jų medicininiais dokumentais. Sužinojus, kad joms buvo sakoma viena, o tyrimai rodė ką kita, moterims tenka perklasifikuoti savo gimdymo patirtis ir toliau gyventi su visais to padariniais.

Akušerinio smurto priežastys

Puikiai šią temą gvildena profesionalios akušerės Colleen Scarlett ir Barbara E. Herrera šiame įraše ir jo komentaruose. Pateikdama ir papildydama jų išsakytas mintis norėčiau išskirti tokias pagrindines netinkamo elgesio su gimdyvėmis priežastis:

• Religiniai aspektai. Daugelis turbūt žinome siužetą iš Biblijos, kur pirmoji moteris – Ieva – nepaklūsta Dievui ir suvalgo obuolio nuo pažinimo medžio. Dievas ją už tai nubaudžia skausmingu gimdymu. Ir nors nebegyvename viduramžiuose, turbūt ne vienas esame girdėję vyresnės kartos moterų pasvarstymus apie tai, kad gimdyti kančiose mums yra lemta – tai bausmė, kurią mes, moterys, Ievos dukros, turime besąlygiškai priimti. O bausmės juk neturi būti švelnios?
• Technokratinis požiūris. XVII amžiuje mokslas perrašė gimdymo apibrėžimą. Iš intymaus, natūralaus ir beveik sakralinio patyrimo jis virto procesu, turinčiu savo etapus, mechanizmus, matavimus, taisykles ir tvarkaraštį, o gimdyvė buvo prilyginta mašinai, kurios darnus veikimas turi būti užtikrinamas ir esant reikalui koreguojamas ekspertų komandos. Ir šiandien gimdymo stacionaruose moterys privalo gimdyti pagal ligos istorijose įsegtą grafiką (partogramą). O neatitinkančiųjų tvarkaraščio laukia intervencijos.
• Medikų atsakomybė. Šiuolaikinėje visuomenėje atsakingais už gimdyvę ir ateinantį kūdikį yra laikomi gimdymą priimantys medikai. O jeigu tai medikų atsakomybė, tai ir visus su tuo susijusius sprendimus turi priimti medikai. Juk jei klausi gimdyvės – ji gali ir nesutikti. O kaip tada gimdymą priimantis gydytojas galės gerai atlikti savo darbą?
• Neadekvatumas. Yra manoma, kad gimdymo metu moterys yra neadekvačios, perdėm emocionalios ir neįgalios priimti racionalius sprendimus. Tai kam tuomet ką nors su jomis derinti? Juolab kad manoma, jog vos gavusios kūdikį į rankas motinos gimdymą pamiršta... Tai yra netiesa ir tą gali paliudyti kiekviena grubų elgesį gimdymo metu patyrusi moteris. Netikite? Pasiklauskite savo mamų...
• Prioritetai. „Gimdymo objektas – vaisius.“ Taip sausai ir dalykiškai pradedamas skyrius apie gimdymą prof. G. Drąsutienės knygoje „Akušerijos ir ginekologijos praktinis vadovas“. Tuo viskas ir pasakyta. Gimdyvė, jos emocijos ir kančios yra antrame plane. Todėl rūpinantis kūdikio gerove gimdyvės norų galima nepaisyti.
• Įvaizdžiai. Gimdymo kursuose mus mokina „iškvėpuoti“ sąrėmius, rodo vaizdo įrašus, kur ramios, orios gimdyvės tyliai ir tvarkingai gimdo vaikus. O moterys, kurios gimdymo metu aimanuoja, riaumoja, keikiasi ar kaip nors kitaip „negražiai“ gimdo, ramiai savo valandas atidirbti norinčiam medikui kelia įtampą ir problemas. Tokias patogiau sudrausminti, „pastatyti į vietą“. Parodyti, kas čia paradui vadovauja.
• Nuogumas. Gimdymo metu tiek fiziškai, tiek psichologiškai moteris yra apsinuoginusi. Ji yra labiau nei bet kada pažeidžiama ir negali „už save pastovėti“. Ir netgi stipri, save apginti įprastinėse gyvenimo situacijose pajėgianti moteris gimdymo metu gali nesugebėti įtaigiai ir užtikrintai pasipriešinti ją žeminantiems veiksmams.
• Galia. Gimdanti moteris atsiduria svetimoje teritorijoje, ji nekalba medikų kalba, nesupranta jų žargono, neturi jų žinių. Galios vektorius atsuktas prieš ją. Vien tai gali tapti priežastimi elgesio, kurio tikrai neįsivaizduotume tarp lygiaverčių žmonių.
• Nebaudžiamumas. Teisinės bazės tokio pobūdžio pažeidimams nėra. Precedentų – taip pat. Net jeigu kokia drąsi moteris išdrįstų viešai apnuoginti tokius intymius savo gimdymo patyrimus ir paduoti į teismą nusikaltusį medicininį darbuotoją, vargu ar bylą laimėtų. Ne viskas yra fiksuojama medicininiuose dokumentuose ir pažeidimus būtų sunku įrodyti. O jei įrodyti ir pavyktų, atliktus veiksmus dažnai būtų galima pateisinti gerais ketinimais. Juolab kad ekspretizę dėl intervencijų pagrįstumo ar padarytų klaidų atlikti turi kiti medikai (Valstybinė teismo medicinos tarnyba nepriklausomų akušerijos-ginekologijos ekspertų neturi). Esant nepalankiems ekspertizės rezultatams nukenčia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). O visi medikai vienaip ar kitaip priklauso nuo SAM. Tad nereikia būti teisės specialistu, kad suvoktume, kuo tokia byla galėtų baigtis.

Traumuojančio gimdymo padariniai

Daktaro laipsnį gimdymo traumų tema apgynusi medicinos ir psichologijos išsilavinimą turinti autorė Elizabeth Ford taip aprašo traumuojančio gimdymo padarinius:
„Traumuojančio gimdymo padariniai gali būti juntami kelis mėnesius ar net kelerius metus. Jis gali paveikti moters ryšio su vaiku formavimąsi, jos santykius su partneriu, jos sprendimus susilaukti daugiau vaikų ar netgi jos norą ateityje turėti arba nebeturėti ką nors bendra su sveikatos priežiūros sistema.
<..>
Gimdymas yra toks įprastas mūsų visuomenėje, kad dauguma žmonių šį įvykį laiko „normaliu“. Todėl gali būti sunku suvokti, kaip gimdymas kai kurioms moterims gali tapti traumuojančia patirtimi. Nepaisant to, analizuojant ir tyrinėjant gimdymo traumos atvejus paaiškėjo, kad gimdymo patirčių padariniai gali sukelti moterims didžiules kančias. Nedidelė dalis nėštumų ir gimdymų apima įvykius, kuriuos dauguma žmonių įvertintų kaip traumuojančius, tokius kaip kūdikio mirtis gimdymo metu, sunkios komplikacijos ar invazinės medicininės procedūros be efektyvaus nuskausminimo. Kitos moterys gali pagimdyti sąlyginai „normaliai“, tačiau jaustis traumuotos dėl prarastos kontrolės ar orumo, aplinkinių priešiškumo, negatyvumo ar ignoravimo.“

Pogimdyvinė depresija

Tarptautinės pogimdyvinės paramos organizacijos duomenimis, 1 iš 8 gimdžiusiųjų patiria pogimdyvinę depresiją. Manoma, kad pogimdyvine depresija susergama dėl natūraliai atsirandančių hormonų pokyčių pagimdžiusios moters organizme. Tačiau fizinės arba psichologinės traumos gimdymo metu yra priskiriamos pagrindiniams pogimdyvinės depresijos rizikos faktoriams. Apie pogimdyvines depresijas esame įpratę girdėti, ir nors sąmoningumo lygis šioje srityje dar nėra pakankamas ir daug moterų, patiriančių šį sutrikimą, nesikreipia pagalbos, dažnai būtent šiems hormonų pokyčiams esame linkę „nurašyti“ visus naujos mamos nerimus, baimes, pykčius, naktinius košmarus, nuolatinę įtampą ir atsiradusį susvetimėjimo jausmą. Deja, ne visada kalti yra hormonai ir įprastinis gydymas antidepresantais ne visada gali būti veiksmingas.

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS)

Kitas būdingas pogimdyvinis sutrikimas yra potrauminio streso sutrikimas (PTSD) ir jis diagnozuojamas esant žemiau pateiktiems kriterijams:

1. Žmogus išgyveno traumuojantį įvykį, kai buvo abu šie veiksniai:
1. Žmogus patyrė, stebėjo įvykį ar įvykius, kurie grėsė tikra arba tariama mirtimi ar rimtu sužalojimu, arba kėlė pavojų fizinei jo paties ar aplinkinių sveikatai, arba susidūrė su tokiu įvykiu.
2. Žmogaus reakcija buvo didžiulė baimė, bejėgiškumas arba siaubas. (Vaikams šie jausmai gali pasireikšti sutrikusiu ar nerimastingu elgesiu)
2. Traumuojantis įvykis nuolat patiriamas iš naujo (pvz., nuolat pasikartojantys ir įkyrūs prisiminimai apie įvykį, trauminės patirties proveržiai, pasikartojantys košmariški sapnai apie įvykį ir pan.).
3. Nuolatinis su trauma susijusių stimulų vengimas ir bendras psichinis atbukimas, kuris buvo nebūdingas prieš traumą.
4. Nuolatinis padidėjęs dirglumas (pvz., miego sutrikimai, suirzimas arba pykčio protrūkiai, dėmesio sutelkimo sunkumai ir pan.).
5. Sutrikimo (B, C ir D kriterijai) trukmė ilgesnė nei 1 mėnuo.

Sutrikimas sukelia kliniškai reikšmingą kančią arba pablogėjimą socialinėje, profesinėje ar kitoje svarbioje funkcionavimo srityje. Tarptautinės pogimdyvinės paramos organizacijos duomenimis, potrauminio streso sutrikimą patiria iki 6 proc. visų gimdžiusių moterų. Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerija, man užklausus apie šio sutrikimo statistiką Lietuvoje, duomenų nepateikė. O visi psichologai, kurių apie ši sutrikimą klausiau, teigė, kad apie PTSS po gimdymo nėra girdėję..

Išvados

Labai norėtųsi išvadose parašyti, kur smurtą gimdymo metu patyrusios moterys galėtų kreiptis moralinės, psichologinės ar teisinės pagalbos. Tačiau esu suglumusi. Pagalbos grupių moterims, patyrusioms tokio pobūdžio traumas, nėra. Psichologų kompetencija, šnekant apie pogimdyvinę depresiją ir ypač potrauminio streso sutrikimą po gimdymo, ribota. Teisinės bazės tokio pobūdžio nusikaltimams vertinti – nerasta, o visuomenės sąmoningumo lygis šiais klausimais atitinka praėjusio amžiaus vidurio pažiūras į smurtą šeimose.
Tiesa tokia, kad niekas, išskyrus mus, šitos situacijos nepakeis. Kol smurtą patyrusios moterys tyliai kentės užsidariusios savyje, kol visuomenė nepamatys šių problemų, tol nepagarbus elgesys, smurtas ir netgi prievarta prieš gimdančias moteris akušerijoje egzistuos kaip priimtina norma.
Jeigu esate patyrę gimdymo pažeidimų, smurtą ar net prievartą gimdymo metu ar netrukus po jo – parašykite savo istoriją komentaruose arba atsiųskite ją man asmeniškai. Galbūt kartu mums pavyks sukurti tarpusavio pagalbos grupę? Ar netgi nuveikti tokius svarbius ir reikalingus darbus, kad ši opi problema iškiltų į paviršių ir pagaliau būtų imtasi veiksmų, reikalingų aprašytiems žmogaus teisių pažeidimams akušerijoje panaikinti?

Tolesniam skaitymui

• Tinklaraštis apie gimdymo prievartą:
• Tinklaraštis, kuriame užfiksuota daugybė akušerinių pažeidimų:
• Gimdymo smurto istorija UK feminisčių tinklalapyje:
• Dar viena gimdymo istorija:
• Birth Withour Fear straipsnis su gimdymo istorijomis ir patarimais:
• Dr. Elizabeth Ford straipsnis apie potrauminio streso sutrikimą:
• Dar vienas stiprus Barbaros E. Herreros tekstas apie gimdymo prievartą:
• Psychology today tekstas apie tai, kaip atpažinti pogimdyvinę depresiją ir PTSS:
• Moterų po gimdymo paramos bendruomenės Solace for mothers informacija apie PTSS:
• Tarptautinė paramos po gimdymo bendruomenė: