Tėvų teisė į savo vaiką

Kai laukiame vaiko, ruošiamės gimdymui. Vienos lanko nėščiųjų mokyklėles, mokosi teisingai kvėpuoti ir atsipalaiduoti. Kitos skaito knygas ir mamų forumus, aiškinasi, kokios procedūros atliekamos gimdymo metu, važiuoja apžiūrėti ligoninių, tariasi su gimdymą priimsiančiu mediku. Ieškome ne tik vietos, bet ir žmonių, kurių dėka gimdymas būtų saugus, kad po gimdymo mes jaustumėmės oriai ir gerai.
Taip pat ruošiamės gyvenimui su nauju žmogučiu. Išklausome kursus apie žindymą ir naujagimio priežiūrą. Nusiperkame rūbelių, sauskelnių ir vežimėlį. Vonelę ir lovelę. Čiulptukų ir seilinukų. Pasiruošiame iš ligoninės sugrįžti į namus.
Tačiau yra dalykų, kuriems mes dažniausiai liekame pasiruošę. Tai - laikotarpis ligoninėje po vaiko gimimo. Dažniausiai net nenujaučiame, kokia medicininė priežiūra laukia mūsų naujagimio. Nesame iš anksto pasiruošę, kad ligoninės tvarkos ir taisyklės, personalo įpročiai ir ambicijos gali nepagrįstai apriboti mūsų teisę būti su savo mažuoju. Šią būsimųjų tėvų išsilavinimo spragą pamėginsiu užpildyti, remdamasi savo ir man artimų žmonių patirtimis.

Draudimas nešti naujagimį savo rankose

Naujagimiui palankios ligoninės žada, kad gimdykloje vos gimęs vaikelis nors valandą galės pabūti mamai ant krūtinės. Kaip šios nuostatos laikomasi, nekomentuosiu. Tačiau kai ateina laikas iš gimdyklos sugrįžti į palatą, naujagimio tėvų gali laukti netikėtumas. Pasirinktos ligoninės vidaus tvarka gali drausti tėvams patiems nešti savo kūdikį. Jį suvystys ir išneš akušerė arba slaugė. „Nes jūs galite išmesti,“ – paaiškins. Gerai, jei jūsų kūdikį nuneš tik iki jūsų palatos. Tačiau scenarijus gali būti ir kitoks.

„Jeigu reikalausi – neišneš“

Kai prieš ketverius metus ruošiausi pirmajam gimdymui, ieškojau informacijos apie savo miesto ligonines. Man buvo svarbu susirasti tokią ligoninę, kurioje mažylis po gimimo visą laiką galėtų būti su manimi. Kai apie tokią galimybę pasiteiravau Antakalnio klinikų akušerės, mane patikino, kad net Antakalnyje tai įmanoma. „Jeigu tėvai reikalauja palikti jiems kūdikį, mes ir paliekame,” –  atviravo akušerė. „Bet dažniausiai tėvai neprieštarauja, kad pirmąją naktį vaikutis praleistų naujagimių skyriuje. Juk moteriai reikia pailsėti po gimdymo…“ Man užkliuvo žodis „reikalauja“. Naujagimio vieta yra šalia jo mamos. Kodėl norint, kad naujagimis liktų ten, kur jam geriausia, tėvai turi reikalauti, konfrontuoti su ligoninės personalu?

„Jai netgi leisdavo pasėdėti šalia vaiko“

Prieš porą metų esu girdėjusi pasakojimą apie jauną mamą, kurios vaikelis gimė šiek tiek per anksti ir turėjo keletą dienų praleisti naujagimių skyriuje. Akušerė pasakojo, kad vaikučio mama buvo tokia miela ir nuoširdi, kad slaugės jai net leisdavo pasėdėti šalia savo vaikelio, t.y., jos neišvarydavo.
Įsivaizduokite, kaip jaučiasi mama, kai jos ką tik gimusiam mažyliui kažkas negerai, o jai neleidžia būti šalia. Neleidžia ne dėl rimtų medicininių priežasčių, o todėl, kad mama personalui nepakankamai miela. Ar tik man vienai tokios nesąmonės kelia pyktį?

„Ar galiu atidaryti burną?“

Dar vienas pokalbis, prieš pusmetį nugirstas Santariškių akušerijos ir ginekologijos centre, man pasirodė vertas jūsų dėmesio:
Akušerė, išėjusi iš palatos, sako vyresniajai:
- Moteris po cezario nori vaiko. Ar atnešti?
- Aišku, nenešk. – atsako vyresnioji.
- O ar galiu atidaryti burną? Nes, nu, labai reikalauja…
- O vyras yra?
- Ne, nėra.
- Tada gali.
Šis dialogas įvyko šalia esant nėščiai moteriai, kuri buvo atvažiavusi apžiūrėti ligoninės ir susipažinti su jos tvarkomis. Nežinau, ar minėto pokalbio liudininkė vėliau sugrįžo į šią ligoninę pasitikti savojo kūdikio. Labai abejoju.

Dvigubi standartai

Norėtųsi galvoti, kad mūsų ligoninėse vaiko iš tėvų be reikalo niekas neatima. O jei paima, tai tik tada, kai būtina pasirūpinti jo sveikata. Tačiau akivaizdūs pavyzdžiai liudija, kad „būtinybė“ dažnai yra labai subjektyvi sąvoka.

Naujagimių gelta

Apie 80-čiai procentų visų naujagimių pirmąją gyvenimo savaitę ima ryškėti geltos požymiai. Maždaug 5 procentams prireikia fototerapijos – gydymo mėlyna šviesa. Gydymas labai paprastas: naujagimis nurengiamas ir nuogutis guldomas į inkubatorių po mėlynos spalvos lempomis. Priklausomai nuo bilirubino kiekio naujagimio kraujyje ir nuo lempų intensyvumo, mažyliui gali tekti pagulėti šiame „soliariume“ nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Ar gydant geltą vaiką būtina atskirti nuo tėvų? Čia ir prasideda įdomybės. Jeigu esate Santariškių akušerijos ir ginekologijos centre, tuomet gydymui vaiką iš jūsų paims. Jeigu jums pasiseks, ir tą dieną naujagimių skyriuje budės draugiškai nusiteikusi pamaina, tuomet galėsite trumpam ateiti savo mažylio pažindyti. Jeigu ne, tuomet geriausiu atveju galėsite palikti mažyliui savo nusitrauktą pienuką. Vis šis tas.
Bet jeigu su vaikučiu persikelsite į kitą gatvės pusę, kur įsikūręs Santariškių klinikų Vaikų ligoninės filialas, ten naujagimių skyriuje vaiką su analogiškais tyrimų rezultatais paliks su mama. Į palatą atveš inkubatorių su lempa, pamokys, kaip juo naudotis, ir savo mažyliu galėsite rūpintis pati. Miegantį naujagimį galėsite laikyti po lempomis, nubudusį galėsite pažindyti ar nuprausti, o pravirkusį galėsite paimti ant rankų ir nuraminti.

Kraujo tyrimai

Kita priežastis naujagimį „būtinai“ paimti iš tėvų – tai įvairios medicininės procedūros ir tyrimai. Šį pavasarį turėjau progos stebėti, kaip Santariškių vaikų ligoninėje slaugė paėmė kraują iš kulniuko mamos rankose laikomam ir žindomam naujagimiui. Vaikas net nesuverkė. 

Už poros dienų mačiau, kaip kita slaugė toje pačioje ligoninėje mamai draskė akis, aiškindama, kad paimti vaiko kraujo mėginį, kai jis mamos rankose, ji negali. Kad genetiniam tyrimui (kuriam paprastai kraujas imamas iš kulniuko) būtina kraują imti iš venos, tad vaikas turi gulėti procedūriniame kabinete ant specialaus stalo, o tėvams nėra ko ten eiti ir nešti bakterijų.

Akių tyrimas

Tėvus vengiama įsileisti ne tik į procedūrinį kabinetą. Štai, pavyzdžiui, Santariškių vaikų ligoninėje vaiką išsiveža ir tėvų į kabinetą neįsileidžia ir kai atliekamas naujagimio akių patikrinimas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Kauno krikščioniškuose gimdymo namuose patikrinti naujagimio akių gydytojas ateina į palatą ir mažylio akis apžiūri tėvams dalyvaujant. Kodėl praktikos tokios skirtingos? Pasirodo, atliekami skirtingi tyrimai. Krikščioniškuose gimdymo namuose daromas tik privalomas akies dugno raudono reflekso patikrinimas. Tai nesudėtingas tyrimas. Jo metu oftalmoskopu per kokių 40 cm atstumą pašviečiama naujagimiui į akis ir pasižiūrima, ar taisyklingos formos raudonas akių dugnas (dėl šio reflekso nuotraukose, darytose su blykste, akių vyzdžiai būna raudoni). 

Na, o Vaikų ligoninėje Santariškėse naujagimiams profilaktiškai atliekamas sudėtingesnis tyrimas: tiriamas naujagimių akių dugnas ir tinklainė. Šiam tikslui vaistais išplečiami  naujagimio vyzdžiai. Tyrimo metu naujagimio akys praskečiamos specialiais metaliniais skėtikliais ir klykiantis kūdikis laikomas tol, kol specialistas apžiūri jo abiejų akių dugną. Aišku, mažylį mylinčiam žmogui tai nėra malonus reginys. Todėl tėvams šiame tyrime dalyvauti ir neleidžiama – kad jie nebūtų traumuojami. O ar atskyrimas nuo tėvų tokios nemalonios procedūros metu netraumuoja vaiko, niekam nerūpi.

Tėvų teisės

Kai vaikas gimsta, tampate tėvais ir savo vaiko atstovais. Pagal įstatymus, jūsų vaikui sveikatos priežiūra gali būti teikiama tik su jo atstovų, t.y. jūsų sutikimu. Vadinasi, jūs turite gauti visą reikiamą informaciją apie kūdikiui planuojamų atlikti tyrimų tikslą, jų eigą, galimas komplikacijas. Taip pat apie siūlomo tyrimo ar procedūros alternatyvas ir apie tai, kas būtų, jeigu tyrimo ar procedūros atsisakytumėte. Turėdami visą šią informaciją, galite priimti sprendimą dėl jūsų vaiko sveikatos priežiūros, ir ligoninės personalas negali šio sprendimo nepaisyti.
Aišku, guldamiesi į ligoninę, jūs turite pasirašyti, kad su ligoninės taisyklėmis ir tvarkomis, gydymo planu ir t.t. esate supažintinti ir su viskuo sutinkate. Tačiau šis sutikimas galioja tik tuo atveju, jeigu visa jums reikalinga informacija yra suteikiama arba lengvai gaunama. Tad kiekvienu atveju, jei jūsų vaiko tyrimo būdai ar numatytos procedūros jums atrodo nebūtinos ar nepriimtinos, galite persigalvoti ir nesutikti, kad jos būtų atliekamos. Jūsų sutikimas arba atsisakymas turėtų būti fiksuojamas medicininiuose dokumentuose (ligos istorijoje) ir jo pažeisti personalas neturi teisės.

Kai išneša vaiką mamai miegant

Žinoma, jeigu ligoninės personalui kelsite rūpesčių (reikalausite informacijos, norėsite būti su savo vaiku tyrimų ir procedūrų metu), galite sulaukti netikėtumų. Slaugės gali jūsų vaiką išsivežti procedūroms, kai jūsų šalia nėra (esate išėjusi papietauti ar nusiprausti). Negalėjau patikėti, kai slaugė bandė išsivežti mano vaiką tyrimams man miegant, nes buvau pasakiusi, kad imant kraują noriu būti su savo sūnumi. Negalėjau patikėti, kai jos kolegė, neva mokydama mane vystyti kūdikį, jį pačiupo ir su vežimėliu bėgte išbėgo iš palatos, nes buvau pasakiusi, kad vaiką noriu nešti pati. Juk jau ne vienas tyrimas įrodė, kad tiek odos kontaktas su mama, tiek žindymas procedūrų metu sumažina naujagimių patiriamą skausmą. Tad kodėl procedūrinio kabineto personalui taip svarbu neleisti vaikui būti su mama, kai atliekamos skausmingos procedūros? Ar neturėtų naujagimių skyriaus darbuotojams rūpėti, kaip jaučiasi jų prižiūrimi naujagimiai?

Planšetė ar kūdikis?

Žinoma yra mamų, kurioms visa tai nerūpi. Joms patogu, kai vaiką nešioja, vežioja ir juo rūpinasi kiti. Joms patogu nematyti savo vaiko skausmo. Joms patogu nesukti galvos, ar procedūra iš tiesų jos vaikui reikalinga, ar ligoninė yra suinteresuota ją atlikti, kad gautų daugiau pinigų iš teritorinių ligonių kasų. Yra mamų, kurioms svarbiau, ar po gimdymo jos gaus planšetę, nei tai, ar jos galės pabūti su savo kūdikiu. Tokios mamos patogios ir medikams. Jos neklausinėja ir neabejoja. Jos negaišina ir „netrukdo dirbti“. Bet vis dėlto..

Vaikas yra jūsų

Tai, kas patogu, nebūtinai geriausia vaikui. Ir jeigu esate sąmoninga mylinti mama, nebijokite prašyti ar net pareikalauti to, ko reikia jūsų vaikui. O labiausiai naujagimiui reikia jūsų. Ir niekas neturi teisės kūdikio iš jūsų atimti, išnešti ir negrąžinti, jeigu jūs nesutinkate.
Kadangi Lietuvos ligoninėse laikomasi skirtingų taisyklių, ir labai daug kas priklauso nuo personalo nusiteikimo ir asmeninių įsitikinimų, apsidraudžiant nuo netikėtumų norą būti su kūdikiu verta užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, pavyzdžiui, tokiu sakiniu:

„Aš, Vardienė Pavardienė, nesutinku, kad mano vaikas būtų išnešamas arba išvežamas iš mano palatos arba jam atliekami kokie nors tyrimai ar procedūros be mano sutikimo ir man nedalyvaujant. “

Daugybei Lietuvos ligoninėse dirbančių nuostabių, profesionalių ir dalykiškų medikų toks įrašas neturėtų sukelti pykčio. Jie supranta, kas yra informuotas paciento sutikimas. Na, o tiems, kas stokoja išsilavinimo ir kultūros, šis sakinys, tikiuosi, padės prieš ką nors darant susimąstyti apie galimas jų elgesio pasekmes.