Skausmo reikšmė gimdyme: jūsų hormonai – jūsų pagalbininkai

Šis tekstas yra Australijoje gyvenančios gydytojos Sarah Buckley dovana Lietuvos šeimoms. Kartu su leidimu versti ir publikuoti šį tekstą autorė siunčia mums savo linkėjimus:

"Linkiu, kad Lietuvoje atgimtų orus gimdymas, šeimos atgautų fiziologinio gimdymo jėgą ir patirtų jo malonumą. Lai gimdymo priežiūros darbuotojai ir sistema, kuri juos remia, įsigilina ir įvertina fiziologinio gimdymo naudą, kad motinos, kūdikiai, tėvai ir šeimos, ir visa Lietuva gimstant vaikams taptų sveikesni ir laimingesni." Sarah Buckley



Įsivaizduokite: jūsų katė laukiasi kačiukų ir jos gimdymo data yra maždaug ta pati, kaip ir jūsų. Jūs susikrovėte krepšius į ligoninę ir susijaudinusi bei šiek tiek nerimaudama laukiate pirmųjų prasidedančio gimdymo ženklų.

Tuo metu jūsų katė ieško sau ramios vietelės, pavyzdžiui, kojinių spintelės ar skalbinių krepšio – kažko, kur jos greičiausiai niekas netrukdys.

Kai katės pasirinktą vietą pastebite – pvz., atidarote spintos duris, norėdama pasmalsauti, kaipgi vyksta gimdymas, dar neišaušus jūsų gimdymo dienai, katė greitai persikrausto kitur. Staiga suprantate, kad stebėjimas ir netgi jūsų buvimas šalia gimdymo procesą trikdo. Net jei troškote stebėti, kaip katė vaikuosis, nubudusi kitą rytą randate katę jau prausiančią keturis naujagimius kačiukus patalynės dėžėje.

Kodėl gimdymas toks lengvas mūsų augintiniams, o toks sunkus mums? Vienas akivaizdus skirtumas – mūsų dubens formos ir gimdymo angos pakitimai, nulemti fakto, kad vaikštome vertikaliai. Mūsų kūdikiai turi išsilenkti ir apsisukti, kad sėkmingai įveiktų šiuos unikalius posūkius. Net mūsų artimiausios pusseserės žmogbeždžionės turi beveik tiesų gimdymo kanalą.

Visais kitais atžvilgiais žmogaus gimdymas yra toks pat kaip visų žinduolių – tų, kurie žindo savo jauniklius ir turi tuos pačius hormonus - kūno chemines žinutes. Šie hormonai, gaminami giliausiose ir seniausiose mūsų smegenų dalyse, yra gimdymo ir gimimo fizinių procesų priežastis, ir galingai veikia mūsų emocijas ir elgesį.

Tyrinėtojai, tokie kaip prancūzų chirurgas ir natūralaus gimdymo pradininkas Mišelis Odenas (Michel Odent) tiki, kad jei mes labiau gerbtume savo žinduolišką prigimtį ir hormonų įtaką mūsų kūnams, turėtume daugiau galimybių gimdyti natūraliai pačios.

Gimdymo ir gimimo metu yra išskiriamos didžiausios dozės hormono oksitocino (dar vadinamo meilės hormonu) ir prolaktino - motinystės hormono. Šie du hormonai yra, ko gera, geriausiai žinomi dėl savo vaidmens žindymo procese. Svarbų vaidmenį gimdymo procese taip pat vaidina beta-endorfinas (natūralus nuskausminamasis), bei kovok-arba-bėk hormonai: adrenalinas ir noradrenalinas (epinefrinas ir norepinefrinas). Yra ir dar daugiau hormoninės įtakos gimdymui, bet ji dar nėra gerai ištirta ir suprantama.

Visi žinduoliai ieškosi saugios vietos gimdymui. Šis „lizdo sukimo“ instinktas gali būti nulemtas prolaktino padidėjimo, kuris kartais dar vadinamas „perėjimo“ hormonu. Šioje stadijoje, kaip jau pastebėjote savo katės elgesyje, trukdžiai „lizde“, o dar svarbiau – nesaugumo pojūtis, gali nukelti gimdymo pradžią.

Netgi gimdymui prasidėjus, tam tikros sąlygos gali jį sulėtinti ir net visai sustabdyti. Jei kovok-arba-bėk hormonus išsiskirti paskatina baimės ar grėsmės jausmas, sąrėmiai gali retėti. Mūsų - žinduolių – kūnai yra sukurti gimdyti gamtoje, kur pajutę grėsmę galime pristabdyti gimdymą ir pasirūpinti savo saugumu.

Daugelis moterų gali pasidalyti savo patirtimi, kuomet jų gimdymo procesas sulėtėjo įžengus į nepažįstamą ligoninės aplinką, o kai kurios moterys taip pat jautriai reaguoja į pašalinį stebėtoją, kaip ir minėtoji katė. Gimdymas nenatūraliomis aplinkos sąlygomis gali sudaryti žmogui tokių pat sunkumų, kaip ir nelaisvėje įkalintiems gyvūnams zoologijos sode.

Mišelis Odenas įspėja, kad net alkis, kuris taip pat sukelia kovok-arba-bėk hormonus, gali stabdyti gimdymo procesą. Jis rekomenduoja moterims pavalgyti, jei jos ankstyvoje gimdymo stadijoje jaučiasi alkanos.

Tuo tarpu daugelyje ligoninių besiruošiančioms gimdyti moterims valgyti draudžiama.

Oksitocinas yra hormonas, kuris gimdymo metu sukelia gimdos susitraukimus. Jo kiekis organizme didėja viso gimdymo eigoje ir yra didžiausias vaikelio gimimo metu. Tai, jog be medikamentų gimdžiusios moterys po gimdymo jaučia euforiją ir prieraišumą savo kūdikiui, yra dėl šio hormono, kuris išsiskiria jaučiant gimdymo kanalų prasiplėtimą vaikui gimstant. Tokie jausmų proveržiai nebūdingi, jei buvo naudojama epidūrinė nejautra. 

Naudojant epidūrinę nejautrą gyvūnams buvo pastebėta, kad tai turi įtakos gyvūnų prisirišimui, įskaitant avis ir karves, o kai kurie tyrimai parodė, kad tai pasakytina ir apie žmonių motinas ir kūdikius.

Sintetinis oksitocinas dažnai yra suleidžiamas skysčio forma tiesiai į kraujotaką, kai sąrėmiai nėra pakankami. Tačiau tokiu būdu gautas oksitocinas nepatenka į smegenis ir nesukelia pogimdyvinės euforijos. Iš tiesų sintetinis oksitocinas netgi gali trukdyti išsiskirti natūraliam motinos oksitocinui. Norint natūraliai paskatinti sąrėmius galima stimuliuoti krūtų spenelius, nes, kaip ir maitinant krūtimi, tai skatina natūralaus oksitocino gamybą organizme.

Oksitocinas atlieka svarbų vaidmenį ir po gimdymo, jis sukelia gimdos susitraukimus, dėl kurių placenta atsiskiria nuo gimdos ir yra išstumiama. Kai oksitocino kiekis didelis, susitraukimai stiprūs, dėl to sumažėja pogimdyvinio kraujavimo tikimybė.

Šie dideli oksitocino kiekiai gaminasi natūraliai, kai motina ir vaikas glaudžiasi vienas prie kito oda ir po gimdymo jiems netrukdoma. Odos ir akių kontaktas skatina oksitocino išskyrimą tiek mamai, tiek kūdikiui ir nulemia naujagimio elgesį prieš žindymą: vaikelis stimuliuoja mamos krūtį prieš pirmąjį žindimą bei paskatina dešimteriopą oksitocino išsiskyrimą mamos organizme. Šie oksitocino išskyrimo pikai taip pat įspaudžia meilę, atlygį, ramybę ir stipų motinos ir kūdikio ryšį.

Oksitocinas padeda mūsų emociniam bei fiziniam persiorientavimui į motinystę. Nuo pirmųjų nėštumo dienų oksitocinas padeda mums būti emociškai atviresnėms ir imlesnėms socialiniam kontaktui ir paramai. Orgazmo, gimdymo ir žindymo hormonas oksitocinas įkvepia mus „užmiršti save“ dėl altruizmo – nesavanaudiško rūpinimosi kitais, arba meilės pojūčio.

Kovok-arba-bėk hormonai, taip pat vadinami katecholaminais, gali įtakoti oksitocino išskyrimą gimdymo metu ir po jo. Kad ir kaip ten būtų, jie yra svarbūs antroje gimdymo dalyje, kai užgimsta vaikelis.

Ankstyvoje antrojo etapo dalyje, kuomet gimdos kaklelis yra pilnai atsivėręs, tačiau dar nejaučiamas noras stumti, moteris gali jausti poreikį pailsėti. Tai dar vadinama „ilsėkis ir būk dėkinga“ akimirka. Po to moteris gali staiga pajusti sausumą burnoje, netikėtą jėgų antplūdį, jos vyzdžiai išsiplečia. Visi šie ženklai yra aukšto katecholamino kiekio požymiai.

Šis katecholamino pliūpsnis duoda motinai energijos išstumti savo kūdikį. Kaip pastebi Mišelis Odenas, vaistų nepaveiktos moterys tokiais atvejais dažniausiai nori būti stačiomis. Kai kurios tradicinės kultūros naudojo šį kovok-arba-bėk efektą tam, kad padėtų moteriai, patiriančiai gimdymo sunkumų, jas nelauktai išgąsdindami ar šaukdami. Tai prasminga, nes šiuo metu, kai nebėra kur trauktis, iš baimės ar grėsmės paskubinus gimdymą, mama su naujagimiu galės pasitraukti į saugią vietą.

Katecholamino kiekis po gimdymo greitai krenta, dėl to motiną gali krėsti šaltis. Šioje stadijoje, kaip teigia Mišelis Odenas, būtina šilta aplinka, – kad katecholamino kiekis mažėtų ir oksitocinas galėtų sėkmingai atlikti savo darbą ir apsaugoti nuo kraujavimo.

Kitas svarbus gimdymo hormonas – prolaktinas, jį būtina paminėti dėl efekto po gimdymo. Prolaktinas yra pagrindinis motinos pieno gamybos hormonas. Naujagimio žindymas skatina prolaktino kiekio didėjimą; ankstyvas ir dažnas žindymas nuo pat pirmų dienų didina krūtų jautrumą prolaktinui, dėl to užtikrinamas sėkmingas ilgas žindymas.

Kaip ir kiti hormonai, prolaktinas turi įtakos emocijoms ir elgesiui. Jis skatina mus pirmiausia tenkinti mūsų kūdikių poreikius nuolankiai ir su atsidavimu.

Prolaktinui susimaišius su oksitocinu, o tai ir nutinka iš karto po gimdymo bei žindant, skatinamas atsipalaidavimas ir nesavanaudiškas atsidavimas kūdikiui, dėl to mama jaučia pasitenkinimą, o kūdikis auga fiziškai ir emociškai sveikas. Beta endorfinas yra vienas iš endorfinų, kuriuos išskiria smegenys dėl streso ar skausmo, ir yra natūralus nuskausminamųjų vaistų, tokių kaip petidinas, atitikmuo.

Gimdymo metu beta endorfinas padeda „atleisti“ skausmą ir yra „buvimo kitoje planetoje“ pojūčio, kurį moterys išgyvena gimdydamos be vaistų, priežastis. Beta endorfino kiekiai mažėja, jei yra naudojami nuskausminamieji vaistai.

Labai dideli beta endorfino kiekiai gali sulėtinti gimdymą sumažindami oksitocino kiekį, dėl to reguliuojamas gimdymo intensyvumas, šitaip prisiderindamas prie prie mūsų individualių gebėjimų pakęsti skausmą. Nedideli beta endorfino kiekiai padeda mums iškęsti gimdymo skausmą, taip pat skatina mus klausyti savo instinktų. Kaip viena iš pogimdyvinio hormoninio kokteilio dalių, beta endorfinas atlieka svarbų vaidmenį kuriantis ryšiui tarp mamos ir vaiko, kuris taip pat po gimdymo yra pripildytas endorfinų.

Beta endorfinas taip pat atsakingas už mokymosi ir atminties procesus, ir tai paaiškina, kodėl mes taip smulkiai atsimename visas gimdymo detales. Kaip ir oksitocinas, endorfino hormonai gali sukelti euforiją ir taip pat yra išskiriami mylintis ar žindant krūtimi. Iš tikrųjų endorfinų yra ir mamos piene, tuo galima paaiškinti natūralų apspangimo efektą, jaučiamą po žindymo krūtimi. Beta endorfinas padeda kūnui išskirti prolaktiną, pabrėždamas sudėtingą tarpusavio ryšį tarp šių hormonų gimdant, gimstant ir žindant krūtimi.

*  *  *

 Ir štai jūs stovite prie durų su savo lagaminais ir stipriais sąrėmiais. Prisiminkite oksitociną ir endorfinus, kuriuos turite su savimi, ir su kitu atpalaiduojančiu kvėptelėjimu iškvėpkite lauk baimę ir įtampą. Žindyvės liemenėlė krepšyje, ir jūs žinote, kad prolaktinas taip pat ateis jums į pagalbą. Kai paskutinį kartą peržvelgiate kambarį, pastebite savo katę. Ji ramiai guli, kačiukai prilipę prie spenelių, o kai jūsų akys susitinka, ji jums mirkteli.

Keli faktai iš Sarah Buckley biografijos:

Sarah yra bendrosios praktikos šeimos gydytoja, bestselerio „Gentle Birth, Gentle Mothering“ autorė. Šiuo metu ji rašo knygas ir augina keturis namie gimusius vaikus.

Autorės darbuose iš pačių plačiausių perspektyvų kritiškai analizuojama nėštumas, gimdymas ir tėvystė. Analizė grindžiama mokslo, antropologijos, psichologijos žiniomis ir asmenine patirtimi. Sarah savo unikaliu mokslo ir išminties „mišiniu“ su tėvais ir gimdymo profesionalais tarptautiniu mastu dalijasi nuo 2005 metų.

Ypatingai ją domina gimdymo hormoninė fiziologija. Šia tema ji parašė pranešimą, publikuotą 2015 metų sausį.

Sarah drąsina mus visus domėtis informacija, klausyti savo širdies ir instinktų bei užimti savo teisėtą vietą kaip tikriems savo kūnų, kūdikių ir šeimų ekspertams.

Ji su savo šeima gyvena Brisbane, kaimo pakraštyje, Australijoje.

Daugiau informacijos apie Sarah Buckley ir jos darbus rasite www.sarahbuckley.com. Užsiregistruoti naujienlaiškiams ir gauti kitos vertingos informacijos galite jos svetainėje www.gentlenaturalbirth.com.