Gyvybės palaikymo sistemos

Kartais nutinka taip, kad dėl infekcijos, svetimkūnių plaučiuose ar fizinių traumų vaikai laikinai negali kvėpuoti. Tokiais atvejais laimėti laiko kovojant dėl paciento gyvybės padeda išorinės kraujo įsotinimo deguonimi sistemos arba dirbtiniai plaučiai. Šis tekstas bus apie dvi tokias sistemas ir jų panaudojimą mūsų šalies ligoninėse.

Šioje nuotraukoje matome mažą žmogutį ir jo gyvybę palaikančią fantastinę kraujo įsotinimo deguonimi sistemą - EKMO (EkstraKorporinės Membraninės Oksigenacijos sistema). Prijungus šią sistemą prie kūdikio kraujotakos -  ji naujagimio kraują įsotina deguonimi ir gali laikinai pavaduoti vaiko plaučius. Taip mažasis pacientas gali išvengti deguonies trūkumo sukeltų, negrįžtamų smegenų ir kitų organų pažeidimų, bei išlikti gyvas iki jo paties plaučiai bus pasirengę efektyviai kvėpuoti ir pilnai perimti laikinai EKMO atliekamas funkcijas. Mano žiniomis mažiems pacientams tinkamą sistemą Lietuvoje turi tik Santariškių klinikos.

EKMO terapija yra brangi, rizikinga ir reikalaujanti nuolatinės aukštos kvalifikacijos specialistų priežiūros. Taip pat dėl didelio aparato tūrio ir mažo kūdikio kraujo tūrio EKMO terapijai reikalingi papildomi kraujo produktai, o pabaigus terapiją dalis kūdikio kraujo neišvengiamai lieka EKMO sistemoje. Visgi nepaisant trūkumų ši sistema gali padėti išgelbėti žmogaus gyvybę. Šia prasme ji yra neįkainojama ir nepakeičiama.

Yra ir kita, daugeliu atžvilgiu tobulesnė ekstrakorporinės oksigenacijos sistema. Jos pavadinimą sužinosite kiek vėliau. O kol kas pateikiu jums šių dviejų sistemų palyginimą:

Sistema	EKMO	Sistema "X"
Yra kūno išorėje	Taip	Taip
Gali laikinai pavaduoti kūdikio plaučius	Taip	Taip
Sukelia nepatogumų atliekant kitas procedūras	Taip	Taip
Turi šalutinių poveikių	Taip	Ne
Didelė komplikacijų tikimybė	Taip	Ne
Reikalingas chirurginis pajungimas / atjungimas	Taip	Ne
Reikalingi antibiotikai / antikoaguliantai	Taip	Ne
Reikalingi papildomi kraujo produktai	Taip	Ne
Įmanoma kraują iš sistemos grąžinti kūdikiui	Ne	Taip
Panaudojimo vienam pacientui savikaina	60-150 tūkst. eurų	Nieko nekainuoja

Sistemų pajungimas ir terapijos trukmė

EKMO sistemos pajungimui reikalinga patyrusių chirurgų komanda, o pajungimo metu pacientui naudojama pilna narkozė. Ši sistema gali pavaduoti paciento plaučius iki poros savaičių laiko.

Sistema "X" maksimaliu, gyvybę užtikrinančiu pajėgumu gali dirbti tik nuo kelių iki keliolikos minučių. Tačiau  pirmomis, "auksinėmis" vadinamomis mūsų gyvenimo minutėms, kai sprendžiasi mūsų gyvybės ir mirties klausimas - mūsų išorinės oksigenacijos sistema visada yra prijungta ir dažniausiai yra veikianti.

Atjungimas nuo gyvybę palaikančių sistemų

EKMO sistemos panaudojimo taisyklėse aiškiai nurodomi du esminiai žingsniai, kurie turi būti padaryti prieš atjungiant pacientą nuo gyvybės palaikymo sistemos:

• Būtina įsitinkinti, kad pacientas jau yra stabilus ir kvėpuoja pats arba yra efektyviai ventiliuojamas, idant sistemos atjungimas nesukeltų gyvybei pavojingo deguonies trūkumo
• Būtina per sistemą tekančio kraujo srautą sumažinti iki minimumo, idant atjungimo metu pacientas patirtų kuo mažesnius kraujo nuostolius

Sistemos "X" veikimo principai ir atjungimo nuo sistemos pasekmės yra analogiškos. Bet ši sistema yra gaminama be saugų jos naudojimą aprašančių protokolų ir brangiai apmokamų kursų. Todėl ši sistema Lietuvoje naudojama tik sveikiems, savarankiškai kvėpuojantiems pacientams. O visi kvėpavimo sunkumų turintys pacientai nedelsiant nuo jos atjungiami ignoruojant abu aukščiau įvardintus saugumo reikalavimus.
Kodėl medikai atjungia vieną deguonies tiekimo sistemą, kol neveikia kita? Kodėl sistema "X" atjungiama joje dar esant 30-50% paciento kraujo? Nežinau. Sveiku protu to paaiškinti neįmanoma. Galiu tik spėti, kad gyvybės palaikymo sistema beatodairiškai atjungiama dėl gydytojams nepatogumą sukeliančios per trumpos (~45cm) tarp vaiko ir "išorinių plaučių" esančios jungties arba norint išvengti pačios oksigenavimo sistemos skleidžiamo triukšmo.

Gerosios praktikos

Bet taip elgiamasi ne visur. Yra ligoninių (deja ne Lietuvoje) kuriose atjungimas nuo sistemos "X" vykdomas taip pat atsakingai kaip ir nuo EKMO. Yra žmonių, kurie supranta, kad nepasinaudoti egzistuojančia, veikiančia ir nemokama gyvybės palaikymo sistema būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Yra gydytojų, kurie ieško ne pasiteisinimų, o sprendimų, kaip geriausiai padėti pacientui išnaudojant gyvybę palaikančios sistemos teikiamus privalumus.

Turiu pagrindo galvoti, kad vienas toks gydytojas yra ir Lietuvoje! Belieka tikėtis, kad savo idėjomis jis užkrės ir savo kolegas. Ir vieną gražią dieną mūsų ligoninės ne vien seks pažangiausių pasaulio perinatologinių centrų pėdomis, bet ir išdrįs žengti su jais koja kojon! To mums visiems ir linkiu.
Na o tiems, kas iki šiol nesuprato apie kokią išorinę dujų mainų sistemą "X" eina kalba - šios sistemos (jau nebeveikiančios, bet dar neatjungtos) nuotrauka čia:

Emma Jean Photography