Epiziotomija

(vertimas iš http://www.nurturingheartsbirthservices.com/blog/?p=629 pateiktas čia autorei leidus)

Epiziotomija... vienas iš nedaugelio žodžių iš mano srities (akušerijos), nuo kurių mano skrandis apsiverčia. Šnekant paprastai, epiziotomija yra chirurginis pjūvis, kai kūdikiui gimstant žirklėmis kerpama gimdyvės tarpvietė (vieta tarp makšties ir išangės). Man skrandis stoja jau vien rašant šiuos sakinius. Pagalvokite apie tai! Kalbama apie chirurginių žirklių panaudojimą jūsų makščiai prakirpti! (...)

Susidaro įspūdis, kad žmonės nemėgsta kalbėti apie epiziotomiją – ir negaliu jų už tai kaltinti! Tai tikrai nėra maloni tema pokalbiui, tačiau kadangi epiziotomija taip labai paplitusi (JAV 83 proc. gimdyvių kerpama tarpvietė), – manau, apie tai kalbėti reikia. Nors pokalbio metu man visą laiką norisi laikyti suspaudus šlaunis – tarsi taip galėčiau apsaugoti savo „apačią“.

Kodėl tai yra daroma?

Kodėl medikai daro epiziotomiją? Atsakymų yra daug, didžioji jų dalis – mitai. Aptarkime kiekvieną atskirai.

● Kad apsaugotų moterį nuo plyšimo

Visų pirma – iš kur mes galime žinoti, ar moteris plyš? Gal mes aiškiaregiai? Ar galime pažiūrėję į jūsų odą pasakyti, kiek ji geba išsitempti? Aišku, kad ne. Odos elastingumas priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių, tad nuspėti, kiek ji išsitemps, mes tikrai negalime. Kai girdžiu tokius žodžius kaip „panašu, kad tu suplyši“ arba „sprendimą priimsime tada, kai jau matysime belendančią vaiko galvutę“ – visa tai tegaliu pavadinti BRIEDU!! Tiek daug kartų mačiau užgimstant vaiko galvytę ir visus požymius, kad gimdyvė netrukus plyš... atrodo, viskas labai įsitempę, ir aš jau susitaikau su mintimi, kad laukia ilgas atstatymo darbas... Ir štai po to su atsikvėpimu ištariu: „Oba, jai nereikės nė vieno dygsnio!“

Antra, kas jau taip blogai, jei plyštama? Kuo epiziotomiją geriau už plyšimą? Vienintelis argumentas – kirpus chirurginėmis žirklėmis medikams paprasčiau susiūti. Tačiau tyrimai rodo, kad plyšimai gyja greičiau, lieka mažesni randai ir plyštant mažiau skauda nei atliekant epiziotomiją – plyšimo kraštai su sąlyginai aštresniais kampais geriau sukimba ir geriau sugyja, nei tiesi epiziotomija. Be to, plyštama per ploniausius audinius – taip vaikelis iš gimdyvės „pasiima“ tik tai, kas būtina. O epiziotomija eis per *šiuos* sutartus audinius kerpant žirklėmis štai *čia*. O tai tikriausiai bus daug storesni audiniai, kurie natūraliai gimdant net nebūtų buvę pažeisti, jei nebūtume kišęsi su savo žirklėmis. Taigi, palyginti su epiziotomija, plyšimai mažiau skauda, greičiau gyja, turi mažiau ilgalaikių padarinių mūsų seksualiniam gyvenimui, mažiau ilgalaikių padarinių dėl šlapimo, išmatų nelaikymo, taip pat mažesnė infekcijos rizika. Ir mes darome epiziotomiją tam, kad apsisaugotume nuo šių dalykų? Kodėl?

Trečia, epiziotomija gali sukelti dar didesnius plyšimus arba sužeidimus! Mes galvojome, kad epiziotomija apsaugo nuo didesnių sužeidimų tarpvietėje, nes mes kontroliuojame sužeidimo gylį ir kryptį... ir sužinojome, kad taip iš tiesų nėra! O aš vis dar išgirstu iš gimdymus priimančių medikų, kad jie atliko epiziotomiją tam, „kad gimdyvė nesuplyštų iki išangės“ (ar panašią retoriką). Tyrimai to NEPATVIRTINA, ir, tiesą sakant, tyrimai rodo, kad rutininė epiziotomija daugiau nei dvigubai padidina tikimybę patirti gilius pažeidimus ar plyšimus, siekiančius išangę.

● Kad apsaugotų nuo šlapimo/išmatų nelaikymo  

Kaip jau sakiau, epiziotomija neapsaugo nuo gilių plyšimų ir netgi padidina tokių plyšimų riziką. Tad, ko gero, nenustebsite išgirdusios, kad ji neapsaugo jūsų „apačios“ nuo nelaikymo problemų ateityje! Tiesą sakant, išmatų nelaikymo rizika darant epiziotomiją tik padidėja. O dėl šlapimo nelaikymo (kai šiek tiek šlapimo išbėga juokiantis ar čiaudant) – šis koziris kartais metamas norint pateisinti ne tik epiziotomiją, bet net ir cezario operacijos pasirinkimą... Bet tai irgi nėra tiesa. Šlapimo nelaikymas yra rizika, kuri mums visoms kyla su amžiumi. Nepriklausomai nuo to, gimdėme vaikus ar ne. Tyrimai rodo, kad menopauzę pasiekusių vienuolių, kurios niekada nesilaukė ir niekada negimdė vaikų, šlapimo nelaikymo statistika yra beveik tokia pat kaip ir moterų, natūraliais takais pagimdžiusių keletą vaikų! Tad svarbu suprasti, kad amžius ir lytis yra daug svarbesni šios problemos veiksniai. Ir kad epiziotomija padidina riziką labiau traumuoti tarpvietę. Tad kaip epiziotomija gali mums PADĖTI neturėti sulaikymo problemų???

● Didelis kūdikis

Na ir...? Jeigu nemanome, kad didelis kūdikis reiškia didesnę plyšimo riziką ir epiziotomija reikalinga tam, kad apsaugotų nuo didesnių pažeidimų, tai nematau, koks tada skirtumas – didelis kūdikis ar ne. O jei vis dėlto bandoma taip teigti, tuomet siūlau grįžti į punktą „Kad apsaugotų moterį nuo plyšimo“. Jei manoma, kad didelis kūdikis nesugebės prasisprausti „nepraplatinus“ jam kelio epiziotomijos pagalba – tai visiški tauzalai. Kūdikiui gali būti sunku praeiti pro DUBENS KAULUS, o ne pro minkštus audinius. Jei vaikas sugeba pralįsti pro kaulus, tai jis tikrai sugebės prasiskverbti pro švelnų, minkštą, ploną odos audinį! Epiziotomija niekaip nepaveikia dubens kaulų, ir jei dubuo sugeba atsiverti dėl kūdikio, tai neabejoju, kad ir oda gali išsitempti. O jeigu negali – tuomet kažkiek įplyšite, tačiau tikrai ne daugiau, nei atlikus epiziotomiją.

● Per ilgas stūmimas

O stūmimas per ilgas pagal kieno tvarkaraštį? Be to, neįrodyta, kad epiziotomija pagreitintų normalų gimdymą.

● Per greitas gimdymas

Taip... Jeigu gimdote per lėtai – jus gali kirpti. Pasirodo, net jei gimdote per greitai – jus ir dėl to gali kirpti. Ar dabar suprantate, kodėl svarbu tai aptarti su jus prižiūrėsiančiu mediku dar iki gimdymo?

● Kūdikio širdies tonai rodo, kad jam gresia pavojus

TAIP. Tai gali būti rimta priežastis atlikti epiziotomiją. Jei tai padarys daugiau vietos tam, kad galėtume padėti kūdikiui užgimti greičiau, – tuomet taip. Tokiu atveju, nepaisant visų epiziotomijos sukeliamų pavojų, rizikuoti verta. Jei gimdyvei ar kūdikiui gresia rimta pavojus, tuomet mes jau darome tai, ką privalome daryti (epiziotomiją, instrumentinį gimdymą, cezario operaciją) ir su viso to padariniais tvarkomės vėliau.

Veiksniai, lemiantys, ar gimdyvė plyš:

Pradžioje minėjau, kad yra daugybė veiksnių, nuo kurių priklauso, ar jūs plyšite, ar ne – ir niekas negali nuspėti, ar plyšite, vien į jus pažiūrėjęs. Tačiau yra veiksnių, kurie priklauso nuo mūsų, ir mes galime įtakoti plyšimų tikimybę.

1. Bendra sveikatos būklė ir hidratacija: kokybiška mityba, pakankamas skysčių vartojimas, sveikas gyvenimo būdas. Visa tai daro jūsų odą gražią, švytinčią ir elastingą. Jūsų makšties oda (rausva, jautri ir tampri) yra labai panaši į jūsų lūpų ir spenelių odą. Pagalvokite apie šias tris vietas ir atrasite daug panašumų. Ar esate kada patyrusi skysčių trūkumą, savimi nepasirūpinusi, pradėjusi juoktis ir pastebėjusi, kad jūsų lūpų kampučiai įtrūko? Jūsų burna yra pritaikyta įsitempti daugybe įvairių būdų (taip pat ir šypsenai). Tačiau jei jos oda nepakankamai sveika – ji savo darbą atliko prastai. Lygiai taip pat ir su jūsų makštimi: gerai rūpinkitės savo kūnu ir sveikata, – ir tikėtina, kad makštis išsitemps ir puikiai atliks darbą, kuriam yra sukurta. O nesveika, netekusi skysčių, gali ir nesugebėti iki galo atlikti savo funkcijos.
2. Jūsų padėtis stūmimo metu: pažiūrėkite į šį paveiksliuką žemiau:
   
   Pastebite J formos kreivę, kurią turi praeiti jūsų kūdikis tam, kad galėtų gimti? Dabar pabandykite mintyse pasukti šį paveiksliuką 90 laipsnių kampu – tarsi gulėtumėte ant nugaros – ir pastebėsite, kad ne tik reikės stumti kūdikį į įkalnę, bet ir kūdikiui teks pakilti aukštyn ir praeiti virš tarpvietės tarsi virš briaunos – maksimaliai spaudžiant ją gimstant. Skirtingos gimdymo pozos skirtingai veikia moters „apačią“ ir gali padidinti arba sumažinti plyšimo riziką. (Tai viskas, ką pasakysiu apie stūmimo pozicijas, nes galėčiau visą ilgą tinklaraščio įrašą tik joms ir skirti – ką ir planuoju padaryti ateityje).
3. Stūmimo greitis: jis beveik visada turi lemiamos įtakos plyšimams. Ir kalba eina ne apie tai, kaip greitai jūs gimdote. Kalbame apie tai, kokiu greičiu jums liepiama gimdyti. Paprastai moteris gimdydama įsiklauso į savo kūno signalus ir, kai reikia, gali stumti su didele jėga arba palengva ir iš lėto, o jos kūnas įsitempia tiek, kiek tuo metu jam yra komfortabilu įsitempti. Kai moteriai nurodinėjama, kaip stumti, skaičiuojama garsiai, sakoma „stipriau, stipriau... dar, dar... nesustok...“ –  ji verčiama „perrašyti“ savo kūno signalus, pasakančius jai, kada sustoti. Ir tai padidina plyšimo tikimybę.
4. Genetika: deja, mes žinome, kad vienų oda geresnė, kitų prastesnė. Ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl plyštama. Įtaka nedidelė, bet vis dėlto... 
5. Kūdikio padėtis: jei kūdikis gimsta rankytę prispaudęs prie skruosto, ant šono arba atsisukęs veidu į mamos gaktikaulį, tai padidina riziką jūsų kūnui. Ir paprastai moterys, gimdančios kūdikius tokiose pozicijose, siūbuoja bei juda ir sąrėmių bei stangų metu pasirenka tokias pozicijas, kurios suteikia joms geriausius šansus įveikti šį išbandymą. 

Kaip kalbėti su medikais, prižiūrėsiančiais jus gimdymo metu:

Duosiu jums patarimą. Labai retai kada sutiksite mediką (akušerę ar ginekologą), kuris prisipažintų, kad epiziotomiją atlieka rutiniškai! Jie beveik visada sako: „Ne ne, mes darysime epiziotomiją tik esant būtinybei!“
Toks bus jų atsakymas, jei paklausite: „Ar visuomet darote epiziotomiją?” Tad geriau paklauskite kitaip: „Kokiais atvejais jūs atliekate epiziotomiją?“
Jei atsakymas bus: „Tik jei atrodo, kad gimdyvė gali plyšti“ ar kažkas panašaus – jūs žinote ką, tai reiškia. Jei išgirsite: „Sprendimą priimsiu tada, kai...“ – jūs žinote, ką tai reiškia. O jei išgirsite, „Tik tuo atveju, jei kūdikiui gresia rimtas pavojus ir reikalinga skubi medicininė pagalba...” Na, tuomet panašu, kad radote tai, ko ieškojote.

Apie straipsnio autorę:

Stephanie Soderblom – licencijuota akušerė, žmona ir penkių vaikų mama (trys iš jų gimę namuose). Savo karjerą ji pradėjo 1995 m. kaip doula (gimties sesuo), sertifikuota mokymų besilaukiančioms šeimoms lektorė ir sertifikuota žindymo konsultantė. Galiausiai išsipildė Stephanie svajonė ir 2008 m. ji tapo licencijuota nepriklausoma akušere Arizonos valstijoje, JAV. Nuo tada džiaugiasi galėdama pasitarnauti namuose gimdančioms šeimoms.